„Skrandžio gripas“

Gripo sezonu metu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu. Tokios ligos kartais vadinamos „Skrandžio gripu“. Tačiau tai neturi nieko bendro su gripu. Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai bei kt. Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša įį šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai. Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesudaugina, jie yra labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža.

Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų ir norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

Pirmieji rotavirusų sukelto plonosios žarnos uždegimo simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba puysiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui viduriuojant, rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 – 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užsaldymą ir kaitinimą iki 60°. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12-48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:

  • Kuo dažniau plauti rankas. Suaugusieji turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti:
  • Prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
  • Pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
  • Po nosies pūtimo kosėjimo ar čiaudėjimo;
  • Po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;
  • Po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pvz., šiukšluų dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
  • Prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
  • Kai grįžtama iš lauko;
  • Be to, vaikų darželiuose – lopšeliuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
  • Tinkamai valyti patalpas:
  • Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.

Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz., durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.

Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.